- vėsčioti
- vė́sčioti, -ioja, -iojo intr. 1. DŽ, NdŽ tarpais vėsuoti, mosuoti ar plevėsuoti (sparnais, rankomis ir kt.): Plačiai dėliodamas kojas ir vėsčiodamas rankomis prie jų čiuožia kitas pusbrolis rš. Kap eina, tik vė́sčioja plaukai Krkš. 2. šen ir ten švytuoti, švysčioti: Žiūri, kaip ant kalno pavieškelėje vėsčioja kraunami į vežimą rugių pėdai B.Radz. Tai ne Konstantienės rankos, kurios lyg slepiasi nuo pašalinių akių ar vėsčiodamos į šalis kažką rodo visiems rš. \ vėsčioti; atvėsčioti; suvėsčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.